Užsienio pensijos

Užsienio pensijos

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, nemažai žmonių išvažiavo į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją. Iš kitų kraštų į Lietuvą parvažiavo buvusių tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių, grįžo lietuvių iš kaimyninių respublikų, taip pat tapusių nepriklausomomis valstybėmis. Plėtojantis ryšiams su pasauliu, vis daugiau žmonių migruoja į tolimesnes šalis.
Senatvėje išvažiuojant gyventi į svečią šalį svarbu neprarasti pensijos. Į užsienį persikėlusiems Lietuvos piliečiams, taip pat atsisakiusiems ar praradusiems pilietybę žmonėms pensijos mokamos pagal kelis teisinius dokumentus. 1995 m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, tvarkos. Ji taikoma tais atvejais, kai žmogus išvažiuoja gyventi į kitą valstybę dar nesulaukęs pensinio amžiaus ir išsaugo Lietuvos pilietybę. Jei jis atitinka Pensijų įstatymo nustatytas sąlygas bei reikalavimus ir negauna pensijos pagal užsienio valstybės įstatymus, atėjus laikui gali gauti Lietuvos valstybinio socialinio draudimo pensiją. Atsisakęs pilietybės žmogus tokios teisės netenka.
Pilietybė neturi reikšmės, jei į kitą valstybę po 1998 m. sausio 1 d. persikelia gyventi žmogus, kuriam pensija jau paskirta. Ji ir toliau mokama pagal 1998 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Pensijų įstatymo 41 straipsnį tuo atveju, jei pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų (15 metų) stažą Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose arba yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje. Kitais atvejais pensija išmokama tik už šešis mėnesius į priekį.
Lietuvai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis, pensija mokama taip, kaip numatyta jose. Viena tokių tarptautinių konvencijų yra Europos socialinės apsaugos laikinieji susitarimai. Pagal juos visų juos pasirašiusių šalių piliečiai laikomi savais, t. y. skiriant pensiją neteikiama reikšmė pilietybei. Pensiją moka ta šalis, kurioje žmogus įgijo draudimo stažą.
Sutarčių su kitomis šalimis Lietuva kol kas sudariusi nedaug: su Baltarusija, Rusija (įsigaliojo nuo 2001-05-29), Ukraina (nauja sutartis įsigaliojo nuo 2002-02-08; ankstesnė sutartis buvo paremta teritoriniu principu), JAV (įsigaliojo 2003-01-17), Kanada (įsigaliojo 2006-11-01).
Pagal sutartis su Baltarusija, Ukraina kiekviena šalis moka pensijas svetur atsidūrusiems saviems pensininkams. Sutartis su Rusija paremta teritoriniu principu: iš Rusijos atvykusiam žmogui Lietuva įskaito joje įgytą draudimo stažą ir skiria pensiją. Rusija taip pat elgiasi su iš Lietuvos atvykusiu pensininku. Teritorinis principas ekonomiškai nepagrįstas ir daugiau niekur pasaulyje, išskyrus buvusią Tarybų Sąjungą, netaikomas, bet kitaip susiderėti su Rusija nepavyko.
Sutartys reikalingos dar ir tam, kad būtų galima susumuoti keliose valstybėse įgytą darbo stažą. Sakykim žmogus turi 10 metų darbo stažą Lietuvoje ir tiek pat – kitoje šalyje. Nei ten, nei čia jis negali gauti pensijos, nes atskirai paėmus stažo nepakanka. Jį susumavus žmogus įgyja teisę į pensiją, o kiekviena šalis moka savo dalį.
Kebliausia žmogui, kuris dar nesulaukęs pensinio amžiaus išvyksta į šalį, kuri nėra Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų dalyvė ir su kuria Lietuva nėra sudariusi dvišalės sutarties, ir atsisako pilietybės. Jis pensijos iš Lietuvos negali tikėtis. Jeigu tarpvalstybinė sutartis sudaryta, pensijos siunčiamos konkrečios šalies atitinkamai organizacijai, kuri išmoka pinigus pensininkams. Pavieniams pensininkams pensijos nesiuntinėjamos – pernelyg dideli būtų siuntimo kaštai. Jiems pinigai pervedami į Lietuvos bankuose atidarytas sąskaitas.
Esant tarpvalstybiniams susitarimams, pensija gali būti siunčiama į kitą valstybę. Kitoje valstybėje nuolat gyvenančiam piliečiui pensija siunčiama tos šalies valiuta pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą. Svyruojant valiutų santykiams, keičiasi ir išmokamos pensijos dydis.
Daugiau informacijos: www.sodra.lt

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Nemokami skelbimai