Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-730 (Žin., 1994, Nr. 101-2018).
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie:
  • tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11 – 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, o taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, sužaloti 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;
  • politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;
  • pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;
  • Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
  • Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;
  • dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
  • tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 – 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
  • būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Afganistane;
  • asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 metų sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1 pirmo punkto išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo pažymėjimus;
  • nuo minų ir sprogmenų nukentėję asmenys, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimus.
Išvardintiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie tapo invalidais dėl 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, taip pat asmenys, kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu arba vėliau pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba), pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio (nuo 2008 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų bazė – 200 Lt).
Asmenims, tapusiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose, koncentracijos stovyklose bei kitokio tipo prievartinėse stovyklose, dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų pensija mokama:
  • pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais), – 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais), – 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais), 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, mokama:
  • pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų bazių dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais),4 valstybinių pensijų bazių dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi teisę gauti jų tėvai, sutuoktiniai ir vaikai.
Teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją turi našlės arba našliai, kurie:
  1. sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
  2. augina mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų;
  3. sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar našliui, gaunančiam nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
Teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo bei aukštųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 30 procentų mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų mirusiajam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio.
Mirusiojo vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją, ši teisė išlieka ir tada, kai juos kas nors įvaikina.
Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip asmeniui, netekusiam 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu). Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, kurie gauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensiją (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokią nuolatinę kompensacinę išmoką.
Daugiau informacijos: www.sodra.lt

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Nemokami skelbimai