Ligos pašalpa

Ligos pašalpa

Ligos pašalpa skiriama, jeigu:

  • esate pripažintas laikinai nedarbingu ir Jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas (nuo 2009-10-01 išduodami ir elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (toliau – EPTS)).;
  • esate draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu;
  • tapote laikinai nedarbingu darbo laikotarpiu (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis – draudimo laikotarpiu, apie pašalpų skyrimą skaitykite šio skyraius pabaigoje);
  • dėl ligos nedirbote ir praradote darbo pajamas;
  • pirmajai laikinojo nedarbingumo dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;
  • arba neįgijote nustatyto stažo, nes:
    • esate iki 26 metų amžiaus ir nurodytu laikotarpiu mokėtės nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapote apdraustuoju, neviršija 3 mėnesių;
    • nurodytu laikotarpiu buvote pareigūnas, profesinės karo tarnybos karys ar statutinis valstybės tarnautojas (draudžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktą), ir pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki tapote apdraustuoju neviršija 3 mėnesių.
  • kreipėtės į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.

Ligos pašalpos apskaičiavimas ir mokėjimas

Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančius šeimos narį bei organų donorus). Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (apskaičiuojama pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą).

Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.

Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa mokama:

  • nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos – nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) – 40 procentų, nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
  • nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos – slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
  • nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos – asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo pradžios mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas.

Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Minimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną.

Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais 2010-01-01 ir vėliau – maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną, 4 dydžių suma (1170 Lt x 4 = 4680 Lt). Nuo 2010-01-01 patvirtintos 1170 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais iki 2010-01-01, maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną, 5 dydžių suma. Todėl jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs 2009metais, tęsiasi ir šiemet, už laikotarpį nuo 2010-01-01 ligos pašalpa bus apskaičiuojama pagal 5850Lt dydžio maksimalų mėnesio kompensuojamąjį uždarbį (1170 Lt x 5 = 5850 Lt).

Ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną. (nuo 2010-01-01 – 1170 Lt : 4 = 292,50 Lt).

Nuo 2010-07-01 kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, bus apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Ligos pašalpa mokama už darbo dienas.

Ligos pašalpos mokėjimo trukmė:

  • ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos;
  • jeigu gauna valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  • gydantis ortopedines ir/ar protezines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje – už visą gydymosi joje (įskaitant vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos) laiką;
  • užkrečiamų ligų protrūkių ar epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą ar asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
  • savanoriškai gydantis specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus;
  • nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
  • po atleidimo iš darbo ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.

Slaugant šeimos narius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius) ligos pašalpa mokama:

  • ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
  • vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
  • šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 m. vaiką – už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  • šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą), pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  • motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrintiems vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, dėl savo ligos ar traumos negalinčiam šio vaiko prižiūrėti, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Ligos pašalpa laikinai nedarbingam asmeniui nemokama, jeigu jis:

  • tapo laikinai nedarbingu dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
  • sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
  • tapo laikinai nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
  • pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją pasitikrinti darbingumo – ligos pašalpa neskiriama ar jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų, o neatvykusiems pagal gydytojų siuntimą patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti;
  • nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpiu dirbo ar dėl ligos ar šeimos nario slaugos neprarado darbo pajamų arba elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos trukmę (mokėsi, keliavo), ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, „Sodros“ teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.

Ligos pašalpų skyrimas asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, nuo 2009-01-01 yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Jie turės teisę gauti ligos pašalpą, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir jų laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais.

Šie asmenys laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos (įmokų sumokėjimo dienos) iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (MMA) suma. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.

Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai pašalpai gauti, jeigu iki laikinojo nedarbingumo pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį.

Ligos pašalpa šiems asmenims nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama iš Sodros biudžeto lėšų. Jos dydis– nuo 3 iki 7 (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos – 40 procentų, o nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo 1 laikinojo nedarbingumo dienos 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pašalpa bus apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo pradžios mėnesį.

Nuo 2010-07-01 kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, bus apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Kreipiantis dėl ligos pašalpos skyrimo apdraustojo pasirinktam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikia pateikti:

  • prašymą skirti pašalpą (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių, parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės)
  • nedarbingumo pažymėjimą, kurio antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio (darbdavių) arba Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) išskyrus asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis;
  • duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama ligos pašalpos suma. Atkreipiame dėmesį, kad prašymuose dėl pašalpų ir išmokų skyrimo turi būti nurodomi tik IBAN formato sąskaitų numeriai arba kortelių sąskaitų numeriai (kuriuos sudaro 20 simbolių: LT ir 18 skaitmenų), o ne kortelių numeriai. Nurodžius tik kortelės numerį (16 simbolių) pašalpų sumos nebus įskaitomos;
  • kai ligos pašalpa už visą kalendorinį mėnesį mokama iš „Sodros“ lėšų, kai darbuotojas jau atleistas iš darbo arba kai apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis mažesnis arba lygus 470 Lt (tai turi būti nurodyta darbdavio išduotoje pažymoje) – prašymo dėl NPD taikymo kopiją; Kai ligos pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų, gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
  • mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (nesukakusiems 26 metų apdraustiesiems) arba pažymą apie pareigūno, profesinės karo tarnybos kario ir statutinio valstybės tarnautojo tarnybos pabaigą – jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apdraustasis asmuo;
  • pažymą apie laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį apskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą, taikytą NPD, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio sumą, jeigu ligos pašalpa apskaičiuojama, kai asmuo jau atleistas iš darbo.

Apdraustasis asmuo (išskyrus asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis), nedarbingumo pažymėjimą ir/ar jo tęsinį pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui), kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (išskyrus šeimos nario slaugą ir audinių, ląstelių ir organų donorus – ligos pašalpa šiuo atveju nuo pirmosios dienos mokama iš „Sodros“ lėšų) bei užpildyti nedarbingumo pažymėjimo antrąją pusę arba Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).

Asmenims, gaunantiems pajamų tik pagal autorines sutartis, nedarbingumo pažymėjimo antroji pusė (arba Pranešimas dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) nepildoma ir pašalpą nuo 3 dienos (šeimos nario slaugos atveju – nuo 1 dienos) moka Sodra. Jeigu toks asmuo dirba ir pagal darbo sutartį, nedarbingumo pažymėjimo antrąją pusę (arba formą NP-SD) darbdavys pildo bendra tvarka.

Ligos pašalpa iš „Sodros“ lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio (darbdavių) lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (šeimos nario slaugos atveju ir audinių, ląstelių ir organų donorams– ligos pašalpa nuo pirmosios dienos mokama iš „Sodros“ lėšų).

Ligos pašalpos suma ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą.

Daugiau informacijos: www.sodra.lt 

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Nemokami skelbimai