Socialinė pašalpa ir kompensacijos už šildymą, karštą bei šaltą vandenį

Socialinė pašalpa ir kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį

Socialinė pašalpa skiriama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), jei jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas.

Kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį (toliau – kompensacijos) skiriamos, jei:

  • išlaidos už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnės už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų šeimai (asmeniui) dydžio;
  • išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotėkų kiekį, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (asmens) pajamų;
  • išlaidos už faktinį šalto vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, viršija 5 procentus šeimos (asmens) pajamų.

Teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas turi šeima (asmuo), jeigu:

  • šeimos nariai (asmuo) yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (t.y. Lietuvoje jie gyvena nuolat ar su pertraukomis ne mažiau kaip 6 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių);
  • turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, kuris nustatomas atsižvelgiant į būsto ir žemės sklypo normatyvus ir kainas;
  • šeimos nariai (asmuo) atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

nedirba, nes:

  1. mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai;
  2. yra įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
  3. yra I ar II grupės invalidai;
  4. yra bedarbiai, gaunantys bedarbio pašalpą, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą;
  5. yra ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo;
  6. yra įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpą ir kai iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 2 metai;
  7. slaugo savo vaiką (globotinį ar rūpintinį), tėvą, motiną, sutuoktinį, seserį, brolį, senelius, kuriems reikia nuolatinės slaugos;a
  8. ne mažiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;
  9. moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

10.  motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose:

11.  vaiką iki 3 metų, nelankantį ikimokyklinės vaikų ugdymo įstaigos;

12.  bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki14 metų;

13.  ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietoje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje.

Kai kurioms šeimoms taikomi papildomi reikalavimai:

  • nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį arba jei išlaikymą vaikui yra priteisęs teismas;
  • nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimos socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo. Socialinę pašalpą ir kompensacijas šeima turi teisę gauti tėvystės nustatymo bylas nagrinėjimo teisme laikotarpiu;
  • likviduojamų įmonių statusą turinčių individualių (personalinių) įmonių savininkams socialinė pašalpa skiriama, jei jie atitinka turto ir pajamų dydžio reikalavimus ir dirba arba nedirba dėl svarbių įstatyme nurodytų priežasčių.
  • Socialinė pašalpa ir kompensacijos šeimos nariui (asmeniui) neskiriamos, jeigu jis:
  • nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir maistu) valstybės ar savivaldybės finansuojamose įstaigose;
  • neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • yra moksleivis ar studentas iki 24 metų ir gyvena kitoje valstybėje bei mokosi tos valstybės mokymo įstaigos dieniniame skyriuje;
  • atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

Šeima – tai sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys moksleiviai bei studentai nuo 18 iki 24 metų.

Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį nėra įtraukiami.

Vienas gyvenantis asmuo (toliau – asmuo) – tai vyresnis kaip 18 metų vienas gyvenantis susituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium ir neturintis vaikų asmuo, arba susituokęs turintis vaikų asmuo, su kurio sutuoktiniu teismo spendimu yra likę gyventi jų vaikai, bei nesusituokusios nėščios moterys iki 18 metų, kol joms iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau).

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Kreipiantis dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų reikia užpildyti prašymą – paraišką, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą socialinei pašalpai ar kompensacijoms gauti būtiną informaciją. Prašyme – paraiškoje surašytų duomenų teisingumą savo parašais turi patvirtinti abu sutuoktiniai ar kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, taip pat šeimos susitarimu turi būti nurodomas socialinės pašalpos ar kompensacijos gavėjas (parama gali būti skirta ir tuo atveju, kai prašymą pasirašo tik vienas iš sutuoktinių, jei jis nurodo priežastį, dėl kurios kitas sutuoktinis negali pasirašyti).
Prie prašymo – paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas (arba gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių, kitas pažymas, reikalingas socialinei pašalpai ar kompensacijoms skirti.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas-paraiška, pirmos dienos.

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesius nuo mėnesio, kurį buvo įgyta teisė į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki kreipimosi mėnesius.

Savivaldybė socialinę pašalpą ir kompensacijas gali skirti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į šią paramą, arba ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos (asmens) pajamos.

Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos ar kompensacijų mokėjimo laikui, dėl tolesnio paramos skyrimo galima kreiptis per 3 mėnesius.

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis šeimos narių (asmens) nuosavybės teise turimas turtas:

  • statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai daugiabučiuose ir gyvenamieji namai) bei negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbiniai ūkio pastatai);
  • privalomos registruoti transporto priemonės;
  • privaloma registruoti žemės ūkio technika;
  • žemė (namų valdos žemė, žemės ūkio paskirties žemė, miškų ūkio paskirties žemė);
  • gyvuliai paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, kurių bendra vertė viršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu 4050 Lt);
  • akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai;
  • meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai, kurių bendra vertė viršija 15 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu 2025 Lt);
  • piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose;
  • gautos (negrąžintos) paskolos;
  • kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos;
  • per deklaruojamąjį laikotarpį padovanotas kitam asmeniui turtas;
  • per deklaruojamąjį laikotarpį įgytas turtas, kurio bendra vertė viršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (buitinė technika, baldai, drabužiai ir kita).

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje užpildydamas atitinkamas lenteles. Visa turimo turto vertė apskaičiuojama rajono savivaldybės administracijos seniūnijose vadovaujantis Šeimos (vieno gyvenančio asmens), kuri kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto įvertinimo metodika, sumuojant visų šeimos narių turimą turtą: įregistruotų gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos neviršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžio), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo parašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Turto vartės normatyvas šeimai (asmeniui) nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai (asmeniui) ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu 4050 Lt) kiekvienam sutuoktiniui arba kartu gyvenančiam bendro ūkio siejamam nesusituokusiam asmeniui, arba vieninteliam iš tėvų (asmeniui) per metus.

Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (šios turto vertės kasmet iki gegužės 1 dienos tikslinamos ir skelbiamos „Valstybės žiniose”).

Būsto normatyvas yra 50 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenančių šeimos narių (asmeniui), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kartu gyvenančiam šeimos nariui.

Žemės sklypo normatyvas šeimai (asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

  • namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
  • žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
  • didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo – 3,5 hektaro. Jeigu šeimos (asmens) turimo žemės sklypai yra ne tos pačios paskirties, nustatant žemės sklypo normatyvą imamas vienos paskirties, didžiausios vertės žemės sklypas.

Šeimai (asmeniui), neturinčiai žemės sklypo, taikomas žemės sklypo iki 1 hektaro normatyvas.

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į šeimos (asmens) pajamas įskaitomos šios gaunamos pajamos:

  • su darbo santykiais susijusios pajamos;
  • autorinis atlyginimas;
  • pensijos (senatvės, invalidumo, šalpos);
  • dividendai;
  • palūkanos;
  • individualios(personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
  • pajamos, gaunamos iš žemės ūkio veiklos;
  • piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
  • stipendijos;
  • socialinio pobūdžio pajamos (išmokėtos ne darbovietėje pašalpos, tokios kaip šeimos pašalpa, pašalpa už 3 ir daugiau vaikų ir kt.);
  • išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmoka, kai darbo sutartis nutraukiama;
  • ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
  • turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
  • labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius (šiuo metu 540 Lt);
  • gautos dovanų, paveldėtos ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos; loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Vienkartinės pašalpos ir kompensacijos, transporto bei specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos invalidams, kompensacijos diabetikams, donorams, slaugos pašalpa visiškos negalios invalidams, draudimo išmokos ir mokami alimentai į pajamas neįskaitomi.

Skiriant socialinę pašalpą, į pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės šeimos (asmens) pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijai gauti?

Vidutinės šeimos (asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos imant iki kreipimosi praėjusių 3 mėnesių pajamas ir padalijus jas iš 3.

Kai kreipimosi dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų mėnesį bent vieno šeimos nario (asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, nustatant vidutines šeimos (asmens) pajamas imamos visų šeimos narių (asmens) kreipimosi mėnesį gautos pajamos. Ši tvarka netaikoma jei per 3 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos yra gauta vienkartinių išmokų (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba kompensacija, honoraras, piniginis laimėjimas ir kt.).

Kompensacijos apskaičiuojamos pagal šeimos (asmens) vidutinių mėnesio pajamų dydį, tenkantį būstą, kaip gyvenamąją vietą, deklaravusiems šeimos nariams (asmeniui).

Jeigu viename būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būstą, kaip gyvenamąją vietą, deklaravusių šeimos narių (asmenų) pajamos apskaičiuojamos sumuojant kiekvienos šeimos būstą, kaip gyvenamąją vietą, deklaravusiems šeimos nariams (asmenims) tenkančią vidutinių šeimos (asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio (121,5Lt vienam asmeniui). Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų (asmenų) neturi teisės į kompensacijas, kompensacijos neskiriamos nė vienai iš kartu gyvenančių šeimų (asmenų).
Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (asmeniui) skaičiuojant kompensacijas imamos pajamos, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį kartą buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias pajamas taip pat įskaitomas paskutinį kartą paskirtos socialinės pašalpos dydis.

Koks socialinės pašalpos dydis?

Socialinė pašalpa šeimoms (asmenims) sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) ir vidutinių šeimos (asmens) pajamų per mėnesį.

Valstybės remiamas pajamas (VRP) tvirtina Vyriausybė. Šiuo metu jos yra 135 Lt per mėnesį vienam asmeniui.

VRP šeimai apskaičiuojamos dauginant VRP vienam šeimos nariui iš šeimos narių skaičiaus.

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

  • Būsto naudingojo ploto normatyvas vienam jame gyvenančiam šeimos narių (asmeniui) yra 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui 12 kvadratinių metrų.
  • Karšto vandens – 1 kubinis metras vienam šeimos nariui (asmeniui) per mėnesį.
  • Šalto vandens ir nuotėkų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui (asmeniui) per mėnesį.

Kokiais būdais teikiama socialinė pašalpa?

Socialinė pašalpa teikiama vienu iš šių būdų:

  • piniginėmis lėšomis;
  • apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energetines ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į deklaruojamos gyvenamosios rajono savivaldybės administracijos seniūnijas arba Socialinės paramos skyrių.

Jeigu nėra galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos (būsto savininkas nesutinka, kad šeima (asmuo) deklaruotų savo gyvenamąją vietą jam priklausančiame būste arba nėra galimybės nurodyti gyvenamosios vietos adreso), dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Kompensacijos tokioms šeimoms (asmenims) neskiriamos.

Daugiau informacijos rasite: http://www.sildymas.com 

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Nemokami skelbimai